„Mama, man nuobodu!” – nors vaiko kambarys pilnas žaislų. Pažįstama situacija? Daugelyje šeimų problema dažnai ne ta, kad namuose trūktų žaislų, o priešingai: per daugelį metų jų tiek daug prisikaupė, kad vaikas jau nebežino, nuo ko pradėti. Ant lentynų rikiuojasi stalo žaidimai, kaladėlės, figūrėlės, dėlionės ir kūrybiniai rinkiniai, bet vis tiek po kelių minučių ateina nuobodulys.
Vis dėlto nebūtinai reikia pirkti vis naują žaislą. Dažnai pakanka ir to, jei seną mėgstamą žaislą ištraukiate su naujomis taisyklėmis, nauja istorija ar visiškai nauja žaidimo idėja.
Parodysime, kaip turimus žaislus vėl paversti įdomiais – ir kada vis dėlto verta į vaiko kambarį įnešti naują iššūkį.
Tai, kad vaikas atsibosta žaislą, nebūtinai reiškia, jog jam jo jau nereikia. Žaislo naujumo jausmas laikui bėgant mažėja, o vaikas tuo tarpu keičiasi: atsiranda naujų gebėjimų, interesų sričių ir žaidimo idėjų.
Todėl žaislą, kuris anksčiau buvo naudojamas tik vienu būdu, verta kartais išbandyti ir visai kitoje „rolyje”.
Iš kaladėlės, pavyzdžiui, galima pastatyti ne tik bokštą. Iš jos gali atsirasti garažas, zoologijos sodas, pilis, tiltas ar net visas miestas. O stalo žaidimo taisyklių nebūtina kiekvieną kartą taikyti taip pat.
Tikslas nėra tas, kad kiekvieną kartą į vaiko kambarį atsirastų vis naujas žaislas, o tai, kad vaikas patirtų: tas pats žaislas gali slėpti daug skirtingų istorijų ir iššūkių.
Viena iš didžiausių statybinių žaislų privalumų – kad nėra vieno teisingo jų naudojimo būdo. Todėl su jais ypač lengva sugalvoti naujų žaidimų.
Jei vaikui jau atsibodo tradicinis statymas, išbandykite užduočių žaidimą.
Pavyzdžiui:
Pati užduotis jau savaime suteikia seniai pažįstamam statybiniam žaislui naują tikslą.
Jei prie turimo rinkinio norėtumėte pridėti naujų kaladėlių, verta pasižvalgyti ir po plastikinių statybinių žaislų asortimentą. Šioje kategorijoje šiuo metu, pavyzdžiui, rasite LEGO® Classic ir Mega Bloks rinkinių.
Konkreti produkto rekomendacija: LEGO® Classic vidutinio dydžio kūrybinis rinkinys 10696 yra gera bazė laisvam statymui, nes nėra apribotas vieno iš anksto numatyto modelio konstravimu.

Stalo žaidimą paprastai žaidžiame pagal taisyklių knygelę. Tačiau jei vaikas jau moka žaidimą mintinai, kartais gali būti įdomu sugalvoti savo versiją.
Pavyzdžiui:
Atminties žaidime:
Kai visos poros jau surastos, žaidėjai turi sugalvoti istoriją iš rastų paveikslėlių.
Kauliuko žaidimuose:
Prie skaičių galite priskirti papildomas užduotis. Pavyzdžiui, iškritus 3 – tris kartus pašokti, o iškritus 6 – pasakyti kokį nors gyvūną.
Kortų žaidime:
Vaikai gali sugalvoti po vieną naują taisyklę skirtingoms kortoms.
Paprastame stalo žaidime:
Žaidėjai gali nupiešti savo trasą ar sugalvoti kliūčių.
Tai ne tik suteikia įvairovės, bet ir parodo vaikui, kad žaidimas ne visada veikia pagal iš anksto nustatytą scenarijų.
Mūsų puslapio stalo ir kortų žaidimų kategorijoje galima rinktis iš įvairių, skirtingo sudėtingumo šeimyninių ir vaikams skirtų žaidimų.
Jei ieškote greito, lengvai ištraukiamo žaidimo, puikus pavyzdys yra Cica, pizza, taco, ožys, sūris: juo gali žaisti 2–8 žaidėjai, ir jame svarbų vaidmenį atlieka greita reakcija, dėmesys ir susikaupimas.
Dėlionės irgi nebūtina visada dėlioti vienodai.
Jei vaikas jau daug kartų sudėjo savo mėgstamą dėlionę, išbandykite, pavyzdžiui, šiuos variantus:
Laikas
Per kiek laiko pavyks dabar? O gal rytoj bus greičiau?
Dviese prieš vieną dėlionę
Vienas ieško kraštinių detalių, kitas – vidurinių.
„Iš atminties”
Kelias minutes pažiūrėkite į paveikslą, tada stenkitės dėlioti kuo rečiau į jį žvilgtelėdami.
Apsikeitimas
Broliai ar sesės, arba tėvai ir vaikai apsikeičia užduotimis.
Savos dėlionės iššūkis
Kas pirmas suras visas mėlynas arba raudonas detales?
Įvairioms amžiaus grupėms ir interesams dėlionių ir puzzlių kategorijoje rasite gausybę skirtingų rinkinių – nuo paprastų vaikiškų dėlionių iki didelės detalių skaičiaus variantų.
Figūrėlės dažnai yra tie žaislai, kurių namuose būna daugiausia, tačiau po kurio laiko jos vis tiek lieka ant lentynos.
Tačiau figūrėlė pati savaime tėra vienas personažas. Žaidimas tampa tikrai įdomus tada, kai ji gauna istoriją.
Sukurkite, pavyzdžiui:
Tada gali prasidėti istorija:
Kas atsitiko? Kas ką veikia? Kas atvyksta? Kas sugedo? Ką reikia išgelbėti? Kaip jie išspręs problemą?
Tėvams nebūtina valdyti viso žaidimo. Dažnai pakanka užduoti vieną klausimą:
„Kas dabar vyksta?”
Ir vaikas jau tęsia istoriją toliau.
Tai vienas paprasčiausių būdų.
Pavyzdžiui:
Kaladėlės + mašinėlės = miesto statymo ir eismo žaidimas
Kaladėlės + gyvūnų figūrėlės = nuosavas zoologijos sodas
LEGO + popierius = savas takelis ar stalo žaidimas
Lėlės + kaladėlės = lėlių namas
Pliušiniai žaislai + antklodė = gyvūnų ligoninė
Dėlionė + figūrėlės = istorijų pasakojimo žaidimas
Plastilinas + figūrėlės = savo pasaulio kūrimas
Derinimas gerai veikia ir todėl, kad vaikui nereikia nuo nulio sugalvoti naujo žaidimo. Naujas žaidimas atsiranda iš jau pažįstamų žaislų.
Tam nereikia jokių ypatingų priemonių.
Užtenka popieriaus lapo, kelių pieštukų, kauliuko ir kelių figūrėlių.
Nupieškite paprastą kelią ir sugalvokite specialių langelių:
Taisykles gali sugalvoti ir pats vaikas.
Tai jau savaime suteikia naują žaidimo patirtį – be to, žaidimo forma atsiranda taisyklių kūrimas, planavimas ir problemų sprendimas.
Jei šeima mėgsta stalo žaidimus, verta iš viso stalo ir kortų žaidimų asortimento pasirinkti tokį žaidimą, kurį vėliau būtų galima toliau vystyti savo namų taisyklėmis.
Kūrybiniuose rinkiniuose dažnai būna taip, kad vaikas vieną kartą pasidaro pavyzdinį darbą, o tada rinkinys atidedamas į šalį.
Tačiau vienas geriausių kūrybinių žaidimų privalumų – kad nebūtina padaryti būtent to, kas pavaizduota ant dėžutės.
Iš plastilino, pavyzdžiui, gali gimti:
Iš piešimo gali atsirasti nuosavas stalo žaidimas, komiksas ar pasakų knygelė.
Vaikui nebūtina visada padaryti „gražų” ar tobulą kūrinį. Dažnai daug įdomesnis klausimas:
„Ką iš šito žaidimo galėtume padaryti visiškai kitaip?”
Jei ieškote tam pagrindo, verta pasižiūrėti ir į kūrybinius ir lavinamuosius žaidimus.
Kartais nuobodus yra ne pats žaidimas, o tai, kad visada žaidžiame toje pačioje aplinkoje.
Vietoje statymo ant kilimo svetainėje, kartą perkelkite kaladėles ant stalo. Su stalo žaidimu išsineškite ant pledo. Figūrėles nusineškite į iš antklodžių pastatytą bunkerį. Iš pliušinių žaislų surenkite „naktinę gyvūnų ligoninę”.
Paprastas vietos pakeitimas irgi gali įžiebti naują istoriją.
Tai ypač gerai veikia savaitgalį, kai nereikia iš anksto suplanuoti visos dienos.
Skamba keistai, bet kartais būtent mažiau žaislų reiškia daugiau žaidimo.
Jei visi žaislai vienu metu yra matomi, vaikui lengva pasiklysti tarp pasirinkimų. Tam tikram laikui verta dalį žaislų padėti į šalį, o po kelių savaičių vėl ištraukti.
Tai nereiškia, kad reikia atsisveikinti su žaislais. Greičiau verta įvesti tam tikrą žaislų rotaciją.
Pavyzdžiui, vieną savaitę ištraukiami:
Kitą savaitę juos galite pakeisti kitais.
Taip seniai matytas žaislas vėl gali atrodyti kaip naujiena.
Naujo žaislo pirkimas, žinoma, nėra blogas dalykas. Svarbiau tai, kad ne kiekvienam nuoboduliui būtų atsakymas: „tai nupirkime ką nors naujo”.
Naują žaislą verta rinktis, jei, pavyzdžiui:
Tokiu atveju nebūtinai reikia rinktis patį didžiausią ar brangiausią žaislą. Naujai kortų žaidimai, dėlionė, kūrybinis rinkinys ar statybinis žaislas taip pat gali pakakti, kad įkvėptų naujų idėjų.
Mūsų svetainėje, pavyzdžiui, rasite atskiras statybinių žaislų, dėlionių ir stalo bei kortų žaidimų kategorijas, todėl lengviau priderinti pasirinkimą prie vaiko amžiaus ir esamų pomėgių.

Jei išbandysite tik vieną dalyką, tebūnie tai šis.
Ištraukite žaislą, kuriuo vaikas jau daug kartų žaidė, ir nesakykite jam, kaip juo naudotis.
Tiesiog paklauskite:
„Kaip manai, ką dar būtų galima iš to sugalvoti?”
Gali būti, kad iš pradžių jis pastatys tik naują bokštą.
Gali būti, kad sugalvos visą istoriją.
Gali būti, kad iš stalo žaidimo sukurs naują taisyklių sistemą.
Gali būti, kad iš figūrėlių gims visiškai naujas pasaulis.
Ir būtent tai ir yra esmė: žaidimas tampa tikrai įdomus tada, kai ne tik pats žaislas „nurodo”, ką daryti, bet ir vaikas gali keisti ir kurti žaidimą.
Vaiko kambarys gali būti pilnas žaislų, ir vis tiek jis sakys: „Man nuobodu.”
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jam reikia dar vieno žaislo. Dažnai pakanka nedidelės idėjos, naujos taisyklės, įdomios misijos ar trumpo žaidimo pradėjimo kartu, kad senas mėgstamas žaislas vėl taptų įdomus.
Iš kaladėlių gali gimti naujas pasaulis, stalo žaidimas gali gauti naujų taisyklių, figūrėlės – tapti naujos istorijos personažais, o dėlionė – pavirsti nauju iššūkiu.
Geras žaidimas yra geras ne todėl, kad juo galima žaisti tik vienu būdu, o todėl, kad jis vėl ir vėl sugeba įkvėpti naujų idėjų.
Kai galiausiai ateina metas naujam žaislui, verta klausti ne tik, „kas jam patiktų?”, bet ir: „kokios naujos žaidimo patirties jis suteiktų, palyginti su tuo, kuo jis jau žaidžia?”

Lietingos rudens popietės be ekranų: 15 žaidimų idėjų vaikams »
Pirmosios savaitės mokykloje – kaip padėti vaikui, kai jis pavargsta? »
Žaidimai, kurie padeda paskutinėmis savaitėmis prieš mokslo pradžią »